10 klausimų Baniutei MAŠIOTAITEI KRONIENEI

87-erių sulaukusi senolė yra rašytojo, vertėjo, pedagogo Prano Mašioto anūkė, matematiko Jono Mašioto duktė. Jos vaikystė prabėgo Kauno rajone, Kačerginėje, iš kur po Antrojo pasaulinio karo ji su tėvais išvyko į JAV. Rugsėjį rašytojo anūkė lankėsi tėviškėje, todėl Kaunorajone.lt užduoda 10 klausimų Baniutei MAŠIOTAITEI KRONIENEI.

 Kaip prisimenate Kačerginėje, Mašiotynėje, praleistus laikus?

Labai gražiai, labai maloniai prisimenu savo namus. Kai pirmą sykį atvažiavom į Kačerginę vasaroti, išsinuomavom vasarnamį. Tėvui patiko sklypas ant nemuno kranto ir jis jį nusipirko. Sutikęs V. Žemkalnį Landsbergį paprašė suprojektuoti namą, kuriame mes ir gyvenome nuo 1936 metų. Kitoje kelio pusėje nieko nebuvo, tik miškas. Buvo daug grybų, tai mes mielai eidavom rinkti rudmėsių ir kazlėkų.

Į Mašiotynę sugrįžtat dažnai?

Paskutinį kartą buvau buvusi 2009 metai. Jau žinojau, kad teks auginti proanūkę, tai iki šiol negalėjau atvažiuoti. Pirmą kartą buvau čia atvažiavusi sovietmečiu 1974 metais. Vaikystės draugei Romutei Jakienei padedant pavyko slapta aplankyti ir Kačerginę. Nusifilmavau tada viską ir iki šiol turiu 8 mm juostą su filmu iš šitos sodybos. O 1993 metais atvažiavau palaidoti tėvo pelenus. Jis norėjo ilsėtis Nepriklausomoje Lietuvoje. Po to dar 2007 metais čia lankiausi.

Jūsų vaikystės namai, Mašiotų sodyba, dabar priklauso Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėjimo draugijai. Kaip tai atsitiko?

Tėvas negalvojo, kad čia kada nors bus muziejus. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mūsų šeima atsiėmė Kačerginės namus. Įteisinimas truko labai ilgai. Gaila, kad dalis sodybos atiteko kitiems žmonėms. Dabar buvusi viena sodyba yra suskaldyta, nes per vidurį esantis namas, kuriame mes gyvenome, dabar priklauso naujiems savininkams. Draugija perėmė tik buvusį vasarnamį ir dalį žemės. Žmonės dirba atsidavę, labai stengiasi. Aišku, trūksta lėšų. Gal ES tokius projektus galėtų remti. Jei pasiseks gauti šiek tiek lėšų, bus galima namą sutvarkyti. Tikslas yra įsteigti muziejų, kuriame būtų ne vien tik Mašiotų palikimas, bet ir kitų įžymių Kačerginėje gyvenusių šviesuolių. Tikimasi iš T.Ivanausko muziejaus gauti eksponatų, kurie susiję su senelio knygomis – juk jis rašė apie gyvūnėlius.

Kokie smagūs prisiminimai iškyla, kai čia atvažiuojate?

Labai maloniai prisimenum, namus, mišką, ypač Nemunas svarbus buvo. Aš labai mėgdavau maudytis, plaukioti, valtimi, žvejoti. Su kitais vaikais lakstydavome po Kačerginę. Prisimenu Janonio gatvėje, kuri tada buvo žvyruota, surengėme lenktynes. Pusė musų bėgo basi. Neprisimenu, kas tada laimėjo, bet tikrai ne aš.

Tėvas buvo Jonas, švęsdavom Jonines. Kaimo žmonės iš vakaro papuošdavo kėdę, namo duris ąžuolų vainikais. Tėvas gražiai su jais sugyveno, jį visi mėgo. O sekmadieniais eidavom į prieplauką pasitikti svečių iš Kauno. Visada atplaukdavo pavešėti.

Kaip vertinate tai, kad atsirado žmonės, kurie saugos Mašiotų palikimą, istoriją.

Niekada negalvojau, kad svarbu senelio kūryba vaikams, kaip Lietuvoj žmonės jį prisimins. Ir man malonu, kad prisimena. Bet svarbiausia, malonu, kad Kačerginė turi kampą, kur gali ką nors padaryti ateityje. Šiuo metu čia yra tik namas ir skulptūros, o ateityje gal čia bus kultūros centras, muziejus, vieta, kur žmonės galės būti. Daug atvažiuoja ir iš Amerikos žmonių, kurie čia apsilanko, o grįžę į Čikagą pasakoja apie Kačerginę.

Na, o bendraudami su amerikiečiais pasakojate jiems apie Lietuvą?

Mes su amerikonais beveik nebendraujame, nes gyvena didžiulė lietuvių kolonija. Su tautiečiais mes dažnai susitinkame, vakarojame. Aktyvių lietuvių yra daugiau kaip 2000, o bendrai tai labai daug lietuvių Čikagoj gyvena.

Ar kiti giminaičiai, Mašiotų palikuonys, čia apsilanko?

Daugiau palikuonių nėra, tik aš, mano duktė su šeima ir mano sesers vaikai.

Bet turbūt savo tėvų, senelių prisiminimą perduodate savo anūkams, proanūkiams, pasakojate jiems apie Lietuvą?

Nelabai. Vaikai, anūkai turi savo gyvenimą. Duktė ištekėjo už amerikiečio. Jos vaikai laisvai kalba lietuviškai, lankė lietuvių mokyklą. Duktė yra užsisklendusi, jai geriausia namuose, ji Lietuvoje nėra buvusi. Sūnus buvo aktyvus lietuvių kultūros skleidėjas, šokėjas, daininkas, bet jis mirė. Ji lankėsi Kačerginėje.

Tai gal anūkai susidomės Mašiotų palikimu Lietuvoje ir šeimos istorija?

Anūkė nori atvažiuot, tačiau reikia žiūrėti kaip susiklostys. Ji turi septynerių metų dukrytę, mano proanukę. Mažoji supranta lietuviškai, bet nekalba, kol kas nedrįsta. Bet jei norės čia atvažiuoti, teks išmokt.

Ko palinkėtumėte Mašiotų draugijos nariams ir visai Kačerginės bendruomenei?

Linkiu sunkaus darbo, kuris išties yra labai sunkus. Linkiu rasti pagalbos ir finansinės paramos, kad būtų išsaugotas šis objektas, kad būtų sutvarkytas šis parkas, kad jame būtų gera visiems, ypač vaikams – vietiniams ir atvažiuojantiems.

Ačiū.

Lietuvių kilmės studentė iš Rusijos: „Lietuviai žino, kad turi turtingą paveldą – ir laisvę, kurią r

10 klausimų Ričardui GREKAVIČIUI

10 KLAUSIMŲ IRENAI TAMULEVIČIENEI

10 klausimų Jolantai MALINAUSKAITEI

10 klausimų Adolfui TERESIUI